Aštriosios Kirsnos dvaras

Aštriosios Kirsnos dvaras yra vienas didžiausių Užnemunės regione – su 19 statinių ir istoriniu parku, įkomponuotu banguotame reljefe. Tarp kitų Lietuvos dvarų sodybų, ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės-gamybinės dalių kompozicija (uždarų kiemų charakterio) su buvusia maksimaliai išvystyta vandens telkinių sistema bei parko elementų gausa. Pastatų architektūroje atsispindi klasicizmo, romantizmo ir kitų laikotarpių stilistiniai bruožai.

Šiuo metu Aštriosios Kirsnos dvaras priklauso privatiems asmenims, tačiau yra teikiamos šios paslaugos: erdvių nuoma renginiams, asmeninėms šventėms, fotosesijoms. Dvaro žirgynas teikia jojimo treniruočių, žirgų reabilitavimo bei priežiūros paslaugas. Taip pat, dvare gali būti organizuojamos pažintinės ekskursijos. Paslaugas būtina rezervuoti iš anksto, daugiau informacijos – Aštriosios Kirsnos dvaro Facebook puslapyje arba telefonu.

1500

Kirsna – tai upelis tekantis šioje vietovėje, pavadintas jotvingių kilmės žodžiu. Tuo tarpu žodis Aštrioji, panašu, jog yra lenkiško žodžio Ostrów, reiškiančiu mažą salą, adaptacija į lietuvių kalbą.
Vietovardis Aštrioji Kirsna pirmą kartą paminėtas 1506 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras (1461-1506) davė šią valdą valdyti vienam iš savo dvariškių.
Tikėtina, kad XVI a. 6 deš. pabaigoje vieta buvo parduota Kijevo kaštelionui Povilui Sapiegai (Paweł Sapieha, 1523-1580), kuris yra laikomas Aštriosios Kirsnos dvaro įkūrėju.

1600

XVII a. dvaras ėjo iš rankų į rankas, buvo nuosavybe Romano Praževskio (Roman Prażewski), tada Lukoševičių šeimos (Łukaszewiczowie), vėliau Mato Jono Zakševskio (Mateusz Jan Zakszewski), galiausiai ir Felicijono Karolio Kučborskio (Felicjan Karol Kuczborski z Kuczbork).

1700

1728 m. Aštriosios Kirsnos dvaras tapo ilgalaikiais Karengų šeimos namais.
Kai 1755 m. dvarą paveldėjo Kauno pavieto teismo paseniūnis Juozapas Tadas Karenga (Józef Tadeusz Karęga), buvo sudarytas dvaro inventorius, kuriame rašoma, kad dvare yra dviejų aukštų mediniai griūvantys rūmai, dviejų aukštų mūrinė sūrinė, arklidės, daržinė, kluonas, spirito varykla ir malūnas, taip pat dvarui priklausančios trys smuklės.
Pagal 1777 m. sudarytą Aštriosios Kirsnos dvaro geometrinį inventorių, akivaizdu, jog J. T. Karenga kartu su sutuoktine Petronėle Prozoraite (Petronella z Prozorów) atnaujino dvarą, nes tarp plane pavaizduotų pastatų yra vieno aukšto rūmai su flygeliais pastato šonuose, koplyčia, malūnas, ūkiniai pastatai bei treji vartai.

1800

Po Juozapo Tado Karengos mirties, 1804 m. Aštriosios Kirsnos dvaras atitekojo vyriausiajam jo sūnui, Kalvarijos apskrities bajorų maršalkai, Benediktui Bonifacui Hektorui Karengai (Benedykt Bonifacy Hektor Karęga, 1774-1838). Būtent B. B. H. Karenga, vedęs Oną Pšečiševską (Anna z Przeciszewskich), XIX a. 1 deš. pastatė klasicizmo stiliaus dvaro rūmus, kuriuos matome šiandien. Jis taip pat išplėte dvaro valdas bei performavo parką į angliško tipo (peizažinį) parką.
Po Benedikto Bonifaco Hektoro Karengos mirties, XIX a. 4 deš. pradžioje, Aštriosios Kirsnos dvarą įsigijo Vincentas Gavronskis (Wincenty Gawroński, 1783-1860). Manoma, kad jis dvarą nusipirko ketindamas valdą perleisti vyresniajam savo sūnui, Žygimantui Gavronskiui (Zygmunt Gawroński, 1816-1886), gyventi bei pritaikyti ekonomikos ir žemės ūkio žinias įgytas studijuojant užsienyje. Panašu, jog didžioji dauguma išlikusių ūkinės – gamybinės paskirties dvaro pastatų yra statyti Ž. Gavronskio bei jo sutuoktinės Natalijos Teodoros Ksaveros Oginskytės (1826-1867).

1900

Dvarą turėję Bulinskiai (Buliński), 1925 m. jį pardavė agronomui bei Žemės ūkio rūmų pirmininkui Vladislovui Antanui Kraučiūnui (1887-1942). 1927 m. V. A. Kraučiūnas dvare įkūrė Žemesniąją žemės ūkio mokyklą bei pritaikė pastatus mokyklos reikmėms.
1940 m. okupavusi Lietuvą, sovietinė valdžia ištrėmė Kraučiūnų šeimą į Sibirą, o nacionalizavus dvarą, įkūrė jame tarybinį ūkį.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dvaras buvo grąžintas paveldėtojams Kraučiūnams.

2000

Nuo 2001 m. Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba rūpinasi nauji savininkai, ėmęsi atstatyti pastatus bei atkurti parką.

Lankymo valandos:

  • kovo 1d. – spalio 31 d. I-VII 10.00-18.00 val.
  • lapkričio 1d. – vasario 28 d. I-VII 10.00-16.00 val.

Galerija