1990 m. į Daugų kapines buvo perkelta 24-ių partizanų, nužudytų pokario metu, palaikai. 1992 m. pašventintas paminklas – ąžuolinis kryžius, abipus kurio yra ąžuolinės sienelės su partizanų pavardėmis, vardais, gimimo ir žuvimo metais. Daugų apylinkėse yra ir daugiau partizanų atminimą įamžinančių vietų.

Bunkerio maketą Punios šile atkūrė (1992 m. atstatytas, šiek tiek mažesnis už originalą) buvęs partizanas, po bunkerio susprogdinimo išlikęs gyvas, Juozas Petraška-Patrimpas. 1947 m. enkavedistams apsupus apygardos štabo bunkerį, vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis  ir 3 partizanai žuvo,  dar 4 partizanai buvo apsvaiginti granatomis ir suimti gyvi.

Simno kapinėse stovi du paminklai įamžinantys Lietuvos partizanų atminimą. Kapinių pietinėje pusėje 1990 m. spalio 20 d. buvo atidengtas paminklas partizanams, žuvusiems 1945 m. vasario 21 d. mūšyje Liepakojų kaime. Nukauti partizanai buvo atvežti į Simno centrinę aikštę ir ten viešai išmesti. Vėliau palaidoti bendrame kape Simno kapinėse. Paminkle iškaltos žuvusiųjų pavardės ir užrašas „LIETUVOS PARTIZANAMS ŽUVUSIEMS UŽ TĖVYNĘ“. Atminimo ženklas žuvusiems partizanams su jų pavardėmis yra ir Liepakojų kaime, mūšio vietoje.
Dauguma partizanų, žuvusių Kalniškės mūšyje, 1945 m. gegužės 16 d. (Kalniškės miškas yra netoli Simno), buvo užkasti už kapinių, prie Simno ežero. 1989 m. birželio 23 d. palaikai perkelti į Simno kapines (buvusioje užkasimo vietoje yra pastatytas kryžius). Kartu buvo perkelti ir kitų, užkasimo vietoje rastų Simno apylinkėse žuvusių ir iš Žuvinto palių perkeltų Dainavos apygardos partizanų palaikai. Iš Lietuvos laukų, kur vyko mūšiai, surinktų akmenų pastatytas paminklas. Atidengtas 1990 m. gegužės 19 d. Jame iškaltos žuvusiųjų partizanų pavardės ir užrašas „LIETUVOS PARTIZANAMS, ŽUVUSIEMS UŽ TĖVYNĖS LAISVĘ“.

Nuotraukų autorė E. Rugieniūtė

Kalniškės miške, šioje vietoje, 1945-05-16-17 vyko vienas didžiausių lietuvių partizanų su sovietiniais okupantais mūšių. Apie 100-120 partizanų, vadovaujami Jono Neifaltos-Lakūno, kovėsi apsupti žymiai gausesnių NKVD kariuomenės 220-ojo pasienio pulko pajėgų ir išsiveržė iš apsupties. Nukauta – keli šimtai priešų, daugybė jų sužeista. Žuvo daugiau kaip 40 Dainavos apygardos partizanų (pagal operatyvinius dokumentus – 62). Iš jų žinomi: Adomas Alesius, g. 1922 m., gyv. Krosnėnų k., dab. Lazdijų r., Petras Austrevičius-Kurtas, g. 1921 m., gyv. Skiturių k., dab. Alytaus r., Jonas Ažukas, g. 1927 m., gyv. Šarkiškių k., dab. Alytaus r., Jurgis Balčiūnas-Ugnis, g. 1918 m., gyv. Šeštokuose, dab. Lazdijų r., Jonas Botyrius-Basanavičius, g. 1916 m., gyv. Trakiškių k., dab. Marijampolės r., Leonardas (Leonas) Botyrius-Tarzanas, g. 1922 m., gyv. Trakiškių k., dab. Marijampolės r., Vaclovas Brazaitis-Stirna, g. 1917 m. Dzūkų k., dab. Lazdijų r., Antanas Bubnys, gyv. Atesninkų k., dab. Alytaus r., Buzulis, Alfonsas Čižikas-Ąžuolas, g. 1925 m., gyv. Randiškės k., dab. Lazdijų r., Petras Čižikas-Ąžuolas, g. 1925 m., gyv. Marinkos k., dab. Alytaus r., Jeronimas Dambauskas-Ąžuolinis, g. 1920 m., gyv. Pagrandų k., dab. Marijampolės r., Klemensas Dambauskas-Tauras, g. 1926 m., gyv. Pagrandų k., Marijampolės r., Vitalijus Gruzinskas-Beržas, g. 1912 m., gyv. Vytautiškės k., dab. Lazdijų r., Antanas Gurevičius-Sakalas, g. 1923 m., gyv. Pošnios k., dab. Lazdijų r., Vaclovas Kaduškevičius-Žaltys, gyv. Krosnos vlsč., dab. Lazdijų r., Jonas Kaknevičius-Lapas, g. 1918 m., gyv. Aštriosios Kirsnos k., dab. Lazdijų r., Antanas Karauskas, g. 1927 m., gyv. Seimeniškių k., dab. Alytaus r., Kazakevičius, gyv, Aštriosios Kirsnos k., dab. Lazdijų r., Julius Klimavičius-Kranklys, g. 1918 m., gyv. Birščių k., dab. Lazdijų r., Jonas Kubilius-Berželis, g. 1920 m. Marinkos k., dab. Alytaus r., Pijus Kunigonis-Berželis, g. 1924 m., gyv. Padusio k., Lazdijų r., Petras Kvedaravičius-Kiškis, g. 1924 m., gyv. Atesninkų k., Vincas Leskevičius-Bajoras, g. 1913 m. Lopiškių k., dab. Lazdijų r., Antanas Levickas, g. 1920 m., Trakiškių k., dab. Marijampolės r., Albinas Maskelis, g. 1918 m., Šarkiškių k., dab. Alytaus r., Jurgis Maskelis-Ąžuolas, g. 1900 (1895?), m., gyv. Šarkiškių k., Albina Neifaltienė-Pušelė, g. 1921 m., gyv. Stebulių k., dab. Lazdijų r., Bronius Onuškevičius, g. Atesninkų k., partizanų būrio vadas Aleksandras Padimanskas-Šarūnas, g. 1917 m., Smalnyčios k., dab. Lazdijų r., Juozas Pajaujis-Sietynas, g. 1918 (1915?) m. Smalnyčios k., Vytautas Pavilonis-Vasaris, g. 1920 m., gyv. Vytautiškės k., Antanas Pečkys, g. 1926 m., gyv. Atesninkų k., Jonas Pockevičius-Ąžuolas, Bronius Ravaitis, g. 1927 m., Pranas Rekštys (Rėkštys?), g. 1926 m., gyv. Marinkos k., Konstantinas Šolgauskas (Šulgauskas?)-Svogūnas, g. 1922 m., Mockavos k., dab. Marijampolės r., Juozas Vaišnys-Samsonas, Karosas, g. 1919 (1924?) m., gyv. Smalininkų k., dab. Lazdijų r., Vytautas Vaišnys-Romanas, g. 1916 m., gyv. Smalininkų k., Juozas Valka-Gruodis, g. 1922 m., gyv. Vytautiškės k., Juozas Venclauskas(Venslauskas?)-Alksnis, g. 1922 (1919) m., gyv. Žagariškės k., dab. Marijampolės r., Vytautas Vilčinskas-Žaibas, g. 1919 m., gyv. Atesnykėlių k., dab. Alytaus r., Ona Vilčinskienė Bubnytė-Drebulė, g. 1921 (1916) m. Atesninkėlių k., Antanas Voska-Šarka, g. 1920 m., gyv. Liepynų k., dab. Marijampolės r., ir Edvardas Žukauskas-Uosis, g. 1924 m., gyv. Naujosios Kirsnos k. Žuvusiųjų kūnus enkavėdistai sumetė prie Lazdijų-Krosnos kelio, po dienos užkasė prie Simno ežero, Atgimimui prasidėjus, palaikai palaidoti Simno kapinėse.

Informacija ir nuotraukos iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos internetinio puslapio www.kpd.lt ; Nekilnojamųjų Kultūros vertybių registro www.kvr.kpd.lt, objekto unikalus kodas 37491

Šioje vietoje, O. Černelytės sodyboje, MGB agentui „Durtuvui” priešams pranešus partizanų postovio vietą, 1952-04-19 dviejų su puse val. kautynėse su čekistų daliniu, vadovaujamu MGB Lazdijų skyriaus viršininko vyresn. ltn. Šmatavičiaus, MGB vidaus apsaugos 8 komandos vado pavaduotojo pplk. Koreičenkos ir MGB Lazdijų skyriaus vyr. operatyvinio įgaliotinio Charlamovo, žuvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos partizanai: 3-iojo būrio vadas Kostas Jankauskas-Vikeris, g. 1923 (1927 ?) m. Miklausių k., Vytautas Andriuškevičius-Vijoklis, g. 1929 m. Kirsnelės k., Vincas Dambauskas-Žvejas, Jaunutis, g. 1927 (1924 ?) m. Kamšų k., Sigitas Lastauskas-Aušra, g. 1930 (1928 ?) m. Rūdnykų k., Antanas Šalaševičius (Šalasevičius ?)-Visvydas, g. 1932 m. Lopiškių k. Papildymas: prieš pradedant kautynes, MGB Lazdijų viršininkas perdavė partizanams raštišką raginimą pasiduoti. Partizanai (raštu) atsakė: „Lazdijų NKB viršininkui – Mūsų atsakymas aiškus, galite adaryti ugnį. Mirsime bet nepasiduosime. Būrio vadas Vikeris”.

Informacija ir nuotraukos iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos internetinio puslapio www.kpd.lt ; Nekilnojamųjų Kultūros vertybių registro www.kvr.kpd.lt, objekto unikalus kodas 29538

1921 m. grįžę iš JAV į Lietuvą, Liudvikas Ramanauskas su žmona Elena JovaišyteRamanauskiene įsikūrė Bielėnų kaime, Rudaminos valsčiuje, Seinų apskrityje. Liudvikas ir Elena Ramanauskai augino tris vaikus: Adolfas buvo vyriausias, gimęs Niu Briteno mieste JAV, dukra Aldona ir sūnus Albinas gimė jau Lietuvoje. Iki šių dienų sodybos namo vietoje yra išlikę stambių akmenų pamatai. Partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui atminti 2016 m. buvo atidengtas ąžuolinis stogastulpis, įrengtas priėjimo takelis.

Antkapinis paminklas iš užkasimo vietų perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1944–1953 m. Lazdijų apylinkėse žuvusių Dainavos apygardos partizanų, įamžintų politinių kalinių ir tremtinių atminimui. Paminklo autorius Jurgis Nevulis, pastatytas 1993 metais.

Informacija ir nuotraukos iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro internetinio puslapio : http://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Lazdijai_paminklai.htm

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Gynybos pajėgų vadas, gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą. 1936 m. A. Ramanauskas baigė Seinų „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėn. tapo partizanu. A. Ramanauskas iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1945 m. vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 m. – Merkio rinktinės vadu. 1947 m. rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 m. buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidengtas paminklas jo vardu pavadintoje aikštėje, pačiame miesto centre, priešais Lazdijų Šv. Onos bažnyčią. Paminklą sukūrė skulptorius Jonas Jagėla.

Partizanų atminimo vieta įrengta civilinių kapinių šiaurės rytiniame pakraštyje, pagrindinio tako gale, kalvos šlaite.

Paminklas dviejų tarpsnių, lauko akmenų mūro, primenantis Kauno karo muziejuje esantį paminklą Nežinomam kariui atminti. Apatinė dalis stačiakampė stačiasienė, viršutinė – į viršų išilgintos piramidės nukirsta viršūne pavidalo. Pagrindiniame fasade įbetonuotos dvi juodo šlifuoto akmens plokštės: viršutinėje iškaltas Jogailaičių dvigubas kryžius, apatinėje – memorialinis užrašas. Paminklo viršūnę puošia ornamentuotas kaltinis kryžius.

Abipus paminklo išmūryta memorialinė sienelė, kurioje tarp akmens mūro stulpelių įbetonuotos 6 stambaus grūdėtumo juosvo šlifuoto granito plokštės su jose iškaltais žuvusių partizanų vardais.

Šioje vietoje buvusiame bunkeryje ir šalia jo, išduoti buvusio bendražygio Šarūno rinktinės adjutanto B. Saveikio-Klajūno – užverbuoto MGB agento Broniaus, 1951-09-27 kautynėse su MGB agentų smogikų grupe žuvo Pietų Lietuvos partizanų srities vado pavaduotojas, Dainavos apygardos vadas Juozas Gegužis-Diemedis, g. 1923 m. Gervėnų k., Seirijų vlsč., Alytaus aps. Jis 1949-05-19 tapo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadu, redagavo, leido laikraščius „Laisvės rytas“, „Laisvės varpas“, 1950-07-12 paskirtas Dainavos apygardos vadu, 1998-05-19 apdovanotas 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu, Dainavos apygardos vado pavaduotojas Šarūno rinktinės vadas Bronius Šalaševičius-Žilvitis, g. 1916 m. Maišymų k., Rudaminos vlsč., nuo 1950-08 jis – Mindaugo tėvūnijos vadas, Gediminas Urmanavičius-Pavasaris, g. 1928 m. Naujosios Kirsnos k., Rudaminos vlsč., Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos būrio vadas Stasys Krukonis-Žvaigždikis, g. 1931 m. Grikapalio k., Šventežerio k., būrio vadas Algirdas Salinis-Skirmantas, g. 1927 m. Janėnų vlsč., Šventežerio vlsč., A. Juozapavičiaus tėvūnijos būrio vadas Boleslovas Vailionis-Narsuolis, g. 1920 m. Panemunės k., Leipalingio vlsč., sužeistas suimtas A. Juozapavičiaus tėvūnijos vadas Juozas Karpavičius-Medelis, vėliau užverbuotas agentu Juozu.

Informacija ir nuotraukos iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos internetinio puslapio www.kpd.lt ; Nekilnojamųjų Kultūros vertybių registro www.kvr.kpd.lt, objekto unikalus kodas 26422

2018 metų lapkričio 23 d. Lazdijų krašte vyko iškilmės Lietuvos kariuomenės dienai paminėti.  Minint šią dieną prisiminti ir pagerbti Lazdijų krašto partizanai, kovoję už nepriklausomą Lietuvą. Šia proga Seirijuose  laisvės kovotojams iškilmingai buvo atidengtas paminklas. Paminklo autorius – skulptorius Jonas Jagėla. Granitinis paminklas yra beveik penkių metrų aukščio. Jį sudaro kelių sujungtų kryžių kompozicija. Vyraujančiu kryžiaus ir langų motyvu siekiama įprasminti ir tragišką partizanų likimą, ir jų puoselėtą tikėjimą, kad Lietuva bus laisva, viltį pro gimtųjų namų langus pamatyti grįžtančius artimuosius. Paminklą pašventino arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, jo pastatymą inicijavo  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Lazdijų rajono savivaldybė. 

1944-1953 metais stovėjusiame NKVD pastate sovietiniai okupantai ir koloborantai kalino, kankino ir žudė partizanus, jų ryšininkus ir rėmėjus, kitus Lietuvos patriotus. Laisvės dienos gynėjų proga 2018 metais čia iškilmingai atidengtas ir pašventintas partizaninės kovos didvyriams Seirijuose paminklas. Kryžiaus autorius, skulptorius Juozas Videika. Kryžių pašventino Seirijų Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčios klebonas Sigitas Bitkauskas. Dainavos apygardos pirmosios rinktinės 108 kuopos kariai savanoriai iššovė pagarbos salves, skirtas NKVD aukoms atminti.

2020 m. Senamiesčio skvere pastatytas paminklas  Dainavos apygardos partizanams. Paminklo aukštis – 4,5 metro, jį puošia Vytis. Pats paminklas – tarsi iš žemės besiskleidžiantis atminimo pumpuras, kurio kompoziciją užbaigia stilizuotas Jogailaičių kryžius.

Apatinėje postamento dalyje yra užrašas „Dainavos apygardos partizanams 1944–1953“, kitoje pusėje – Dainavos apygardos partizanų vertybinės nuostatos: „Tikėjimas, Laisvė, Nepriklausomybė, Santarvė“.