Pirma pažintis su Alytumi

Alytus – šeštas pagal dydį Lietuvos miestas, įsikūręs greta Nemuno. Miestas savo istoriją skaičiuoja nuo XIV a. XVI a. Alytui buvo suteikta Magdeburgo (savivaldos) teisė ir herbas – balta rožė raudoname fone, todėl Alytus dar vadinamas baltosios rožės miestu. Pirmojo pasaulinio karo metu Alytus tapo apskrities centru. Vėliau – didžiausiu apskrities miestu. Tarpukariu jam suteiktas kurorto statusas, kurį vėliau pakeitė kitas – pramonės centro. Šiandien Alytus vienas iš žaliausių miestų Lietuvoje. Keliaudami šiuo maršrutu galėsite susipažinsite su miesto centre esančiais lankytinais objektais.

Nemokama išmanioji programėlė „Visit Alytus”

Objektas Nr. 1 Senamiesčio skveras

Prieš Antrąjį pasaulinį karą čia buvo gyvenamieji, prekybininkų ir amatininkų namai, kurie subombarduoti per pirmą vokiečių lėktuvų antskrydį. Po karo namai neatstatyti – suformuota aikštė. Po 2012 m. rekonstrukcijos skvere įrengtas margaspalvis fontanas, kurį papuošė rašytojo Jurgio Kunčino eilės. Pavasariais Senamiesčio skvero suoliukai būna nutūpti įvairaus amžiaus porų, kurios grožisi čia pražydusiomis sakuromis. Jos simbolizuoja meilę, trumpalaikį jaunystės grožį, naujo šeimos nario atsiradimą ir pavasario atėjimą – sakuros vienos pirmųjų apsipila žiedais. 2020 m. Senamiesčio skvere pastatytas paminklas Dainavos apygardos partizanams (aut. G. Jonkus) – tarsi iš žemės besiskleidžiantis atminimo pumpuras, kurio kompoziciją baigia stilizuotas Jogailaičių kryžius ir puošia Vytis.

Daugiau informacijos

Objektas Nr. 2 Buvusi Alytaus miesto sinagoga

Medinė sinagoga čia buvo pastatyta 1856 m. Toje pat vietoje arba šalia XIX a. pab. pastatyta mūrinė sinagoga. Per 1909 m. ir 1911 m. gaisrus, siaubusius Alytų, sinagoga sudegė. Ji buvo atstatyta (kitų nuomone – pastatyta naujai) 1911 m. pagal buvusios sinagogos projektą. Šalia tais pačiais metais pastatytas rabino namas. 

Sinagogos pastatą iš aplinkos išskiria jos fasadą papuošiantis pagrindinis judaizmo simbolis – plytų mūro Dovydo žvaigždė ir porinės nišelės su segmentinėmis sąramomis, kurios simbolizuoja Dešimties Dievo įsakymų plokštes.

Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga nebuvo susprogdinta, tačiau subjaurota. Sovietmečiu buvo pakeista jos paskirtis: pastatas pertvarkytas į druskos sandėlį. Šiuo metu joje veikia audiovizualiųjų menų centras.

Daugiau informacijos

Objektas Nr. 3 Namas su liūtukais

Šis gyvenamasis namas Alytuje taip vadinamas todėl, kad laiptus į pastatą puošia liūtukų figūros. Namas pastatytas po 1911 m. gaisro, jo statytojas Mordechajus Bokšickis, kurio inicialai ir statybos data matomi pagrindiniame namo fasade.Tarpukariu jame gyveno vienas žymesnių Alytaus visuomenės veikėjų, advokatas Mendelis Bokšickis. Šiuose namuose gimė jo sūnus Saadia Bahatas, žinomas Izraelio menininkas. 

1939 m. šeima išsikėlė gyventi į Vilnių. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, M. Bokšickis su šeima pateko į Vilniaus getą. Dukrą Lilę išgelbėjo lietuviai, pavyko išsigelbėti ir sūnui.

1944–1953 m. šiame name buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę. 

Prie namo, šaligatvyje, yra keturi Atminimo akmenys (tai visame pasaulyje šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti holokausto aukas), skirti Mendeliui Bokšickiui, Šeinai Bokšickienei, Saadijai Bahatui (Bokšickui) ir Lilijai Winterfeld (Bokšickaitei).

Daugiau informacijos

Objektas Nr. 4 Zimavičienės mūras

Vienas žymiausių tarpukario Alytaus namų – Zimavičienės mūras. Tai pirmasis trijų aukštų namas tarpukario Alytuje, pastatytas 1932 m. Įpusėjus statyboms mirė Kostas Zimavičius. Tolesniais statybų reikalais rūpinosi Adelė Zimavičienė. Baigus darbus namas alytiškių buvo pramintas Zimavičienės mūru. Po metų visiškai įrengto namo patalpas savininkė išnuomojo krautuvėms ir draugijoms. Miesto pasiūlymą viename aukšte įkurti modernų viešbutį atmetė. Antrojo pasaulinio karo metu, po vokiečių bombardavimų, pastatas atsitiktinai liko nesugriautas.

Daugiau informacijos

Objektas Nr. 5 Rotušės aikštė Alytuje

1990 m. buvo pervadinta anksčiau čia buvusi trikampė aikštė, sovietmečiu vadinta Komjaunimo aikšte. Prieškariu šioje vietoje plytėjo Rinkos, vėliau – Turgaus aikštė, kurioje šurmuliuodavo turgus. Aikštėje dar išlikę keli to meto senieji pastatai.

Daugiau informacijos

Objektas Nr. 6 Šaulių namai

1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs Antano Juozapavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, – šaulių namai, vadinti kurhauzu (tuo metu Alytus turėjo miesto kurorto statusą). Pirmame aukšte buvo įrengta didelė salė su scena, vestibiulis, valgykla bei veranda. Čia įsikūrusiame restorane vakarais grojo džiazas. Tai buvo vienas geriausių ir prabangiausių miesto restoranų. Antrame aukšte įsikūrė šaulių klubas, A. Juozapavičiui skirtas muziejus, rūsyje – mankštos salė. Sovietmečiu čia veikė kultūros namai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pastatas grąžintas Alytaus šaulių rinktinei. Vasaromis terasoje, apsuptoje rožių, akį džiugina prieškarinis fontanas „Tulpė“.

Daugiau informacijos

Objektas Nr. 7 Alytaus miesto sodas

Rožynais garsėjantis Miesto sodas, įkurtas pačiame Alytaus centre, suformuotas 1931 m. Iki šių dienų išliko 1936 m. įrengtas fontanas su baseinėliu, kuriame kadaise plaukiojo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Fontaną buvo sumanyta įkurdinti parko centre, kad būtų tarsi saulutė, o visi nuo jo besidriekiantys takeliai – tarsi saulės spinduliukai. Ne vieną priverčia nusišypsoti sode dūkstančios voveraitės. Jame auga 55 medžių ir krūmų rūšys.
Miesto sode visais laikais įsimylėjėliai skyrė pasimatymus. Dažniausiai tai vykdavo prie fontano. Mediniai parko suoliukai neretai buvo išmarginami meilės eilėraščiais. Ne vienas prisimena į šipulius dužusius jausmus Miesto sodo meilės kampelyje ar šokių aikštelėje.

Daugiau informacijos

Objektas Nr. 8 Laisvės angelo paminklas

Pastatytas 1929 m. (aut. A. Aleksandravičius). Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją. Laisvės angelas – tai pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklui teko atlaikyti kelis gamtos ir istorijos išbandymus: 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui (atstatyta po trejų metų), o 6-ajame dešimtmetyje buvo nugriauta politiniais sumetimais. Šiandienis Lais¬vės an¬ge¬las Aly¬tų pa¬puo¬šė 1991 m. Skulptorius J. Meškelevičius atkūrė skulptūrą, o skulptorius J. Blažaitis – paminklo bareljefus.

Daugiau informacijos

Objektas Nr. 9 Žalioji gimnazija

Pirmoji gimnazija Alytuje buvo įkurta 1919 m., tačiau tuomet dar neturėjo savo pastato. 1925 m. gimnazistai atvėrė šio pastato duris – jis pastatytas iš buvusių carinių kareivinių. Šiandien čia įsikūręs Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialas. Mokykloje rengiami edukaciniai užsiėmimai, veikia mokinių darbų parduotuvėlė. Greta pastato įrengta originali vieno eksponato galerija.

Daugiau informacijos

Objektas Nr. 10 Memorialas „Nurimęs varpas“

Tokių paminklų kaip šis retai pasitaiko – į jį galima įeiti. „Nurimęs varpas“ stovi Alytaus Kurorto parko skvere ir tarsi sutelkia į vieną vietą mieste išsklaidytus tautos rezistencinių kovų atminimo simbolius. Memorialas skirtas politiniams kaliniams ir tremtiniams, Dainavos apygardos partizanams, taip pat 1941 m. birželio 22–28 d. Lietuvos kariuomenės sukilėliams pagerbti. Memorialo autoriai – skulptorius Stasys Žirgulis ir architektas Leonas Adomkus.
Šiame skvere dar auga Atgimimo ąžuolas, priešais jį pastatytas medinis kryžius-koplytstulpis atminti Sausio 13-osios aukas.

Daugiau informacijos

Objektas Nr. 11 Poeto Anzelmo Matučio parko medžio skulptūros

Vaikų poeto Anzelmo Matučio parke žaismingai pabirę mediniai poeto kūrinių personažai. Skulptūras nuo 2012 m. dovanojo kas antri metai vykstančio tarptautinio medžio drožėjų simpoziumo, vadinamo vis kito poeto eilėraščių rinkinio pavadinimu, dalyviai. Kitapus gatvės yra poeto vardo muziejus. Jis įsikūręs name, kuriame gyveno A. Matutis. Išlikęs autentiško interjero darbo kambarys su biblioteka, suvenyrais ir asmeniniais daiktais. Muziejuje moksleiviams ir šeimoms siūlomos įvairios edukacinės programos, rengiamos vaikų kūrybos parodėlės.

Daugiau informacijos

Objektas Nr. 12 Alytaus kraštotyros muziejus

Alytaus kraštotyros muziejus įkurtas 1928 m. Šiandien jame saugoma beveik 100 tūkst. eksponatų. Modernios ir interaktyvios ekspozicijos išradingai pasakoja krašto istoriją. Alytaus kraštotyros muziejui priklauso ir keletas filialų. Muziejuje vyksta edukaciniai užėmimai mokiniams ir suaugusiems.

Daugiau informacijos