Atminimo suolelis Žakui Lipšicui

Žakas Lipšicas (1891-1973)  – Lietuvos žydų kilmės skulptorius, žymus kubizmo atstovas, gyvenęs ir kūręs Prancūzijoje, JAV, Izraelyje ir Italijoje.

Ž. Lipšicas gimė 1891 m. rugpjūčio 22 d. Druskininkuose.

Mokėsi vietos žydų mokykloje, vėliau Balstogės komercinėje mokykloje ir Vilniaus gimnazijoje. 1906–1909 m. mokėsi inžinerijos. Pagrindinį dėmesį skyrė dailės studijoms Vilniaus piešimo mokykloje.1909 m. išvyko mokytis dailės į Paryžių.

1911–1912 metais Ž. Lipšicas dar nebuvo priartėjęs prie kubizmo, bet jau 1913–1914 metais pastebimos ryškios kūrybinės inovacijos, pastangos suvokti ir absorbuoti kubistinės stilistikos apraiškas. 1915 metais Ž. Lipšicas įėjo į tikrųjų kubistų gretas, kartu su tokiais meno korifėjais kaip Picasso, Braques, Gris, Leger ir Laurens.

1915–1930 metai buvo ryškiausias, atitinkantis kubizmo raiškos principus Ž. Lipšico kūrybos periodas, o nuo 1930 metų darbuose tarsi pastebimas kūrybinis, stilistinis lūžis. Skulptorius nebedalina savo skulptūrų į griežtas, geometrizuotas plokštumas, jos darosi aptakesnės, apvalesnės, plastiškesnės, silueto linija pradeda vingiuoti, tarsi pulsuoti.

Ž. Lipšicas mirė 1973 m. gegužės 16 d. Kapryje, Italijoje. Po mirties jo palaikai buvo perkelti ir palaidoti Jeruzalėje.

Suolelis Žakui Lipšicui pastatytas Druskininkuose, šalia jo vardo žydų muziejaus.