Veisiejų regioninio parko lankytojų centras
Veisiejų regioninio parko plotas –12259,12 ha. Didžiausi ežerai – Ančia, Snaigynas, Šlavantas, Verniejus. Dauguma ežerų turi sudėtingą kranto liniją, raižytą dugną, vingiuoti kaip upės. Unikalus gamtos kampelis yra tarp Šlavantėlio ir Liūnelio ežerų. Tokios retųjų rūšių ir bendrijų įvairovės nedideliame plote niekurkitur Lietuvoje nėra. Natūralūs upeliai – svarbios ūdrų gyvenamosios ir migracijų vietos. Prie Ančios ežero yra 18 a. sodintas parkas. Ringėliškės botaniniame zologiniame draustinyje auga brandūs miškai, peri vapsvaėdžiai, ereliai rėksniai. Regioniniame parke vertingos medvarlių ir balinių vėžlių populiacijos. Trys piliakalniai: mišku apaugęs Mėčiūnų piliakalnis, lengviausiai pasiekiamas Ančios ežeru; Šlavanto piliakalnis, su jo šlaituose augančiu skroblynu bei labai retų augalų – vaistinių kietagrūdžių augaviete ir Vainežerio piliakalnis – senovės gynybiniai įtvirtinimai, vietinių žmonių vadinamas „Okopka“. Poilsiui skirtas Šlavanto ir Šlavantėlio tarpuežeris su Šlavantėlio ežeru, šiaurės vakarinė ir pietinė Verniejaus pakrantė, šiaurinė Ančios dalis ir Snaigyno ežero pakrantės. Karštą vasaros dieną smagu išsimaudyti regioninio parko ežeruose, turinčiuose nuolaidų smėlėtą dugną. Miškingame ir ežeringame pietvakarių Lietuvos pakraštyje esantis regioninis parkas – daugelio aplinkinių ir tolimesnių miestų gyventojų poilsio vieta. Sausumos kelionių mėgėjams rekomenduojama pasivaikščioti pažintiniais takais, kurių bendras ilgis 5,3 km. Vandens kelionių mėgėjams tikras malonumas keliauti baidarėmis ir valtimis protakomis susijungiančiais Veisiejų ežerais. Snaigyno ežere prasideda 30 km ilgio valčių maršrutas devyniais ežerais ir juos jungiančiais upeliais, teikiantis ne tik poilsį, bet ir daug netikėtų susitikimų su vertingais gamtos objektais.Veisiejuose ir visoje Veisiejų regioninio parko teritorijoje paveldėtas architektūrinis statinys – tai dvaro sodybos fragmentas, išlikęs dešinysis fligelis, pastatytas 1743 – 1745 metais tuometinio Veisiejų savininko, Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Masalskio pastangomis. Mykolas Masalskis tarp dvaro rūmų ir ežero užveisė parką, želdiniai buvo sodinami pagal ryškią geometrinę kompoziciją. Vėliau, Veisiejus valdant Oginskiams, parkas pertvarkytas į peizažinį. Parke yra prūdas, kuris susietas su Ančios ežeru.
Tiltelis per kanalą vadinamas Meilės tilteliu. Iš ankstesnių laikų parėjęs tikėjimas, kad nevalia tiltelio pereiti nesugalvojus noro apie meilę. Ir tas noras būtinai išsipildysiąs. Jei keliauji kitaip, tai būtinai rasi savo kelyje tiltelį, kurį perėjęs prisipildai meilės.
Veisiejų mieste buvusio Veisiejų dvaro fligelyje yra įsikūręs Veisiejų regioninio parko lankytojų centras. Centre galima aplankyti ir susipažinti su interaktyvia ekspozicija „Gyvenimas tarp vandenų”.
Valstybinių švenčių dienomis lankytojų centras nedirba. Prieš šventinę dieną dirbama viena valanda trumpiau.
