Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – žymiausias Lietuvos menininkas, augęs ir kūręs Druskininkuose, su meile minėjęs kurortą ir savo laiškuose. Vlado Vildžiūno sukurtas paminklas M. K. Čiurlioniui buvo pastatytas 1975m., minint šio menininko 100 gimimo metines. Už paminklą V. Vildžiūnas ir architektas R. Dičius buvo apdovanoti Respublikine premija.

Dailininkas M. K. Čiurlionis yra nutapęs septynias tapybines sonatas. Į vieną kompozicinę sonatą, ciklą, pagrįstą ritmo dinamika (Allegro, Andante, Scherzo, Finale), M. K. Čiurlionis sujungė realius tikrovės motyvus, skirtingus erdvės planus bei laiko momentus ir kontrastingus simbolinius įvaizdžius.

„Žvaigždžių sonatos“ tapyba skiriasi nuo ankstesniųjų sonatų tapybos sodriu temperos sluoksniu, gilesnių spalvų santykiu, bei kosmine tema, kuri išreiškiama ne per peizažo motyvus, o tiesiogiai vaizduojant kosminę erdvę ir jos elementus: tamsius bei šviesesnius kamuolius ir ūkus, žaismingas žvaigždeles ir planetėles, angelą ir saulę.

Skulptūrinė kompozicija „Šaulys“, sukurta Vytauto Naručio, buvo pastatyta 2007 m. M. K. Čiurlionio, Žaliosios, Liepų ir Mizarų gatvių sankryžoje esančiame žiede. Ant penkių metrų aukščio kolonos pastatytas trijų metrų aukščio bronzinis „Šaulys“, kurtas siekiant įprasminti M. K. Čiurlionio kūrybą.

Čiurlionių šeimos namai, 1963-aisiais tapę M. K. Čiurlionio memorialiniu muziejumi, kviečia lankytojus apsilankyti ir susipažinti su garsiausio mūsų tautos dailininko ir kompozitoriaus tėvų namais. Ekspoziciją sudaro keturi pastatai: kasa, su autentiškieji Čiurlionių nameliai ir galerija. Kasos pastate galėsite ne tik įsigyti muziejaus lankymo bilietą, reprodukcijų, suvenyrų ar leidinių apie meną, tačiau ir susipažinsite su M. K. Čiurlionio biografija, nuotraukomis. Dviejuose Čiurlionių nameliuose eksponuojama didžioji dalis autentiškų šeimai priklaususių daiktų, instrumentai. Akį traukia Čiurlionių šeimos fisharmonija, virš jos kabantis skambinimo tvarkaraštis, Mykolo Oginskio M. K. Čiurlioniui dovanotas pianinas, menininko darbo kambarėlis, autentiškas pianinas, kuriuo Varšuvoje studijų metais skambino kompozitorius. Muziejaus galerijoje galėsite susipažinti ne tik su M. K. Čiurlionio dailės kūriniais, bet ir išgirsti jo paties kurtus muzikinius kūrinius. Galerijoje prie M. K. Čiurlionio kūrinių yra eksponuojamos ir kviestinių svečių parodos.

Muziejaus teritoriją juosia nuostabus gamtos lopinėlis – obelų sodas kasmet puošiamas įvairiaspalvėmis gėlėmis, kuriame galite sutikti įvairių paukščių, išgirsti jų giedamas dainas ir pajusti tikrą ryšį su gamta – tokį, kokį jautė ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

„Rex“ kompozicijoje pastebėsime planetos kamuolį, ant kurio įtvirtintas sostas iki pat žvaigždžių, atrasime ir liepsnojantį aukurą, paslaptingus vandenis su niūriais uolų krantais, debesuotą dangų su dar didesnėmis planetomis, margintomis laukais, upėmis, giraitėmis ir tekančiomis saulėmis.

Legenda pasakoja, kad slėnio vietoje kadaise buvo turtingas miestas Raigardas, kurio gyventojai nuolat puotavo, per daug šventė ir taip pykdė Perkūną. Dėl tokio jų elgesio miestas sugriuvo ir prasmego skradžiai, o nuo to laiko žemėje skamba prakeiktųjų varpas – jie ieško išėjimo iš požemio karalystės. Tas išėjimas yra užverstas Velnio akmeniu slėnio pakraštyje, prie Švendubrės. Sūrūs Druskininkų vandenys – tai pasmerktųjų ašaros.

Artėjant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šimtosioms gimimo metinėms, susitarta papuošti pakelę nuo Varėnos, kur jis išvydo pasaulį, iki Druskininkų, kur augo, iš kur išėjo į pasaulį, tapo garsiu. Menininkai 50 kilometrų kelio šalikelėse pastatė skulptūras ir stulpus, pavadintus „Čiurlionio keliu“. Kūrinius puošia etnografiniai ir M. K. Čiurlionio kūrybos motyvai.

2022 metais Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje pastatytas Čiurlionio gimimo vietą įamžinantis paminklas (skulptorius Gediminas Piekuras, architektas prof. Gintaras Čaikauskas). Daug metų buvo nežinoma tiksli genijaus gimimo vieta. Tik prieš trejetą metų ją pavyko nustatyti pagal iš Sankt Peterburgo parsivežtą devynioliktojo amžiaus antros pusės žemėlapį, kuriame aiškiai matomi pirmosios bažnyčios ir penkių šalia esančių pastatų kontūrai. Vadovaujantis istorikės Laimos Vileikienės, atlikusios M. K. Čiurlionio gyvenamosios vietos Senojoje Varėnoje istorinių – ikonografinių dokumentų analizę, teigimu, „kad bažnyčios tarnai gyveno prie bažnyčios stovėjusiame parapijos name“ – pavyko tiksliau nustatyti M. K. Čiurlionio gimimo vietą, ją lokalizuojant prie bažnyčios buvusiuose pastatuose.

2022 metų vasarą ant Varėnos centrinės bibliotekos fasadinės sienos atsirado įspūdingo dydžio piešinys M. K. Čiurlionio paveikslo „Karalių pasaka“ motyvais. Paveikslas tapo varėniškių pagarbos ir pasididžiavimo ženklu didžiam lietuvių tautos genijui M. K. Čiurlioniui, kuris gimė Senojoje Varėnoje. Paveikslą ant sienos nutapė dailininkai Žygimantas Amelynas ir Arminas Raugevičius.