Veisiejų dvaro sodybos fragmentai

Veisiejų dvaro užuomazgos siekia 1501 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras šias žemes padovanojo Glinskiams, o 1613 m. Veisiejų dvaro šeimininkais tapo Radvilos.

Dvaro sodybą, kurios fragmentai išliko iki mūsų dienų, kūrė Lietuvos didysis etmonas Mykolas Juozapas Masalskis. Jam mirus, dvaro šeimininkai keitėsi, kol, galiausiai, po Pirmojo pasaulinio karo, didžioji dvaro dalis buvo apleista ir sunyko.

Vis dėlto, iki šių dienų išliko Veisiejų dvaro parkas, įrengtas šalia rūmų – jis ir toliau traukia vietos svečius. Tai – vienas seniausių parkų Lietuvoje. Parką puošia aukštų liepų ratas ir augantis 5,1 metro ploto bei 30 metrų aukščio Veisiejų uosis. 1998 m. parke atidengtas paminklas tarptautinės esperanto kalbos kūrėjui L. L. Zamenhofui.

2014 m. vienintelėje išlikusioje Veisiejų dvaro dalyje įsikūrė Veisiejų regioninio parko lankytojų centras ir parko direkcija.